Apie Molėtus

Molėtuose žmonės gyveno jau prieš Kristų. Tačiau istoriniuose šaltiniuose ši gyvenvietė pirmą karti paminėta 1387 metais, kai Lietuvos krikšto proga Didysis kunigaikštis Jogaila ją padovanojo Vilniaus vyskupui. Iki XVIII a. pabaigos Molėtų dvaras priklausė Vilniaus vyskupams. Rusams okupavus Lietuvą, XIX a. pradžioje Molėtų dvarą valdė Pamarnackiai, Čapskiai, o nuo XX a. pradžios iki II pasaulinio karo Graužiniai. XIX a. pradžioje Molėtai priklausė Vilniaus Gubernijos Ukmergės apskričiai. XIX a. viduryje perėjo į Vilniaus apskritį, o amžiaus pabaigoje – vėl į Ukmergės. Atkūrus Lietuvos valstybingumą, Molėtai buvo priskirti Utenos apskričiai. Miestelis pradėjo augti tik XIX a. viduryje, kai čia įsikūrė amatininkų ir pirklių, imta rengti turgus. XIX a. pabaigoje – XX a. I pusėje Molėtus nusiaubė dideli gaisrai. XIX a. ir XX a. pradžioje dauguma Molėtų gyventojų buvo žydai. 1870 m. jie sudarė du trečdalius miestelio gyventojų. Beveik visa prekyba buvo žydų rankose. Iki šių dienų Molėtų miesto centre yra išlikęs raudonų plytų pastatas, anksčiau čia buvusių žydų krautuvėlės. Praeito šimtmečio pabaigoje miestelyje veikė 38 krautuvės ir smuklės.